Jolanta Dovydaitytė gimė 1952 m. spalio 3 d. Kaune. Monumentalistė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1983.
1970 baigė J.Naujalio vidurinę dailės mokyklą.
1971 įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą ir įgijo monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės dailininkės specialybę.
1977 – 1979 dirbo pedagoginį darbą mokyklose.
1981 – 1987 dirbo Kauno profsąjungų rūmų saviveiklinės dailės studijos “Vaivorykštė“ vadove.
Nuo 1988 dirba tik kūrybinį darbą.
Kūryba
Parodose dalyvauja nuo 1977 m. Dirbo monumentaliosios ir molbertinės tapybos srityse. Kurį laiką užsiiminėjo sgrafitiniais darbais (spalvotas, pjaustytas tinkas), tačiau laikui bėgant J.Dovydaitytės kūrybos linija pasuko molbertinės tapybos link, šioje srityje ir liko visam savo gyvenimui.
Ieškodama stiliaus ir unikalumo, įgijo savo tapybos braižą. Pasižymi kaip natiurmortų dailininkė, tačiau jos tapyboje galime įžvelgti ir abstrakcionistinių elementų, figūrinių kompozicijų, o paskutiniais metais ir architektūrinių elementų. J.Dovydaitytė pasižymi plačiu spalvų spektru ir didelių formatų tapyba, jaučiama jos monumentaliosios tapybos profesijos įtaka. Nuo švelnių iki griežtų linijų, nuo pastelinių iki vulkaninių atspalvių.
Dailinikė – kūrėja pakankamai savikritiška, uždaresnio būdo, bet nuoširdi savo darbuose ir ieškanti kaip atlikti darbą vis tobuliau, bet čia, matyt, toks kūrėjų bruožas – visada procese ir neužbaigtume. Nors dailininko darbas nelengvas ir sunkus kasdieniniame gyvenime, J.Dovydaitytė vis tik nepaliko savo molberto ir teptuko. Kaip gyvenimo etapai, taip ir kūryba, atspindi nemonotoniškumą. Visa kolekcija atrodo lyg ne vienos asmenybės kūriniai, tačiau tokia yra sielos vidinė kelionė per kūrybą, atverianti vis naujus jos posūkius. Kūrėjos paklausus, kas tau yra menas, atsako „visas gyvenimas”.
Personalinės parodos
Tapybos parodos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus parodų salėje (1991),
Kauno paveikslų galerijoje (1993),
Kauno salone“Dailė“ (1995).
2001 -2003 dirbo Voketijoje privačiame plenere, visi darbai liko ten, privačioje kolekcijoje.
Svarbiausios grupinės parodos
Respublikinė jaunujų dailininkų paroda Vilniuje (1981),
Kauno dailininkų parodos Kaune (1981 – 1982),
Paroda „Moteris Kaune” (1982),
Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės paroda Kaune (1990, 1991).
Interjero ir eksterjero darbai
Vilniaus klinikinės ligoninės pano „Šiuolaikinė medicina” (diplominis darbas, vadovė S.Veiverytė, 1977),
Šilavoto vidurinės mokyklos sgrafitas “Klasė” (300/300,1977),
Kauno 3-iosios ligoninės sgrafitas (300/300, 1977),
Kauno vaikų darželio Nr.100 sieninė tapyba “Žuvis” (300/300, 1978),
Kauno vandens skaidrinimo stoties sgrafitas “Vandens šventė“ (1200/300, 1978),
Kauno šiluminių tinklų salės sgrafitas (1500/300, 1979),
Kauno vaistų fabriko „Sanitas“ valgyklos sgrafitas (300/600, 1980),
Kauno termofikacinės elektrinės valgyklos sieninė tapyba „Ugnis ir elektra“ tempera (500/1000, 1980),
Kauno buitinių įmonių susivienijimo aktų salė “Ąžuolas” sgrafitas (160/1300, 1983, šlapia freska),
Kauno šiluminių tinklų valgykla “Paukštis“ (160/600,1990), “Irisai“ (300/600, 1990), “Vakaras“ (300/600, 1990).
Darbai Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje:
Mergaitė. 1983. Drobė, aliejus, 70/100.